Vytautas Radžvilas. Briuselio saulės vežėjų dovana Lietuvai

Įsižiūrėkime į pabodusius šių Lietuvos duobkasių veidus. Šį kartą verta, nes galutinai nukrito juos slėpusios tariamų patriotų ir valstybininkų kaukės. Jie yra Europos Parlamento nariai iš Lietuvos. Tikrai ne Lietuvos atstovai EP, nes patys prisipažįsta atstovaujantys „visos Europos piliečiams“, bet jokiu būdu ne lietuvių tautai ir valstybei. Visi tie socdemai, konservatoriai ir  liberalai jaudinamai vieningai balsavo už ES sutarčių pakeitimus. Pakeitimus, kuriais jau ir de jure būtų panaikinta de facto seniai jų  vergišku uolumu griaunama Lietuvos valstybė. Trys iš naikintojų pasirodė kiek gudresni ir suktesni – nusiplovė formaliai susilaikydami.

Kuo jie skiriasi nuo Lietuvos duobkasių, kadaise parvežusių Maskvos saulę? Be abejo, tik tuo, kad šį kartą toji saulė vežama iš Briuselio. Šis palyginimas nėra joks spalvų tirštinimas. Siūlomi sutarčių pakeitimai tokie didžiuliai ir radikalūs, kad Lietuvos valstybei gali likti tik teisė „suvereniai“ tvarkyti komunalinį ūkį. Nors ir tai neaišku, nes plastikinių pakuočių surinkimo tvarka ir išduodamų vienam šeimos ūkiui šiukšlių maišų talpa, skaičius ir spalva greičiausiai bus nustatomi privalomomis Briuselio biurokratijos direktyvomis.

Balsavusieji už ES sutarčių pakeitimus Lietuvos Respublika kažkodėl vadinamos Vilniaus administracinės apygardos pasiuntiniai EP puikiai supranta, kokį likimą jie ruošia Lietuvai. Viena baisiausių laukiančių „dovanų“ pakeitus sutartis bus be paliovos į Lietuvą privalomai siunčiamas emigrantų srautas. Jų kvotos bus kasmet didinamos. 

ES valdžią užgrobę leftistai jau kelis dešimtmečius sąmoningai siekia iš esmės pakeisti Europos šalių demografinį ir kultūrinį veidą. Jų strateginis tikslas yra atskiesti ES šalių narių tautas visiškai svetimų kultūrų migrantais tiek, kad tos tautos pradėtų sparčiai tirpti multikultūrinės asimiliacijos lydymosi katiluose. Siekiamybė – paversti Europos tautas mažumomis jų pačių žemėje, kokiomis SSRS buvo tapusios arba beveik tapusios kai kurios titulinės „sąjunginių respublikų“ tautos (pvz., kazachai, latviai) ir visos Rusijoje gyvenusios tautos.

Tai – ne fantazijos apie hipotetiškai galintį ateiti niūrų rytojų. Tokia tikrovė jau yra ES valstybių ir tautų šiandiena. Ji atėjo net be jokių centralizuotai valstybėms primetamų migrantų kvotų. Tokiose šalyse kaip Vokietija jau tapo įprasta, kad nuostabiai išpuoselėtų ir jaukių kaimelių ar miestelių žmonės paprasčiausiai pabunda svetimoje šalyje. Tiesiogine to žodžio prasme. Išvydę savo gatvėse lyg iš po žemių išdygusių neprašytų ,,svečių" minias jie staiga suvokia tapę mažuma savo pačių namuose. 

Airija yra ypač iškalbingas ir pranašiškas pavyzdys, ką Lietuvai ruošia lietuviškieji „federalizacijos“ entuziastai. Nuolanki jų tarnystė Briuselio eurokratijai neišvengiamai baigsis tuo, kad lietuviams teks daryti tai, ką šiandien daro didžiulės bėdos prispirti Airijos žmonės. Jie desperatiškai mėgina išgelbėti savo įprastą pasaulį ir ramų bei jaukų gyvenimą nuo žaibiškos griūties ir visiško sunaikinimo, blokuodami kelius ir šitaip siekdami sustabdyti masinį migrantų perkėlimą į jų gyvenvietes.

Nesunku numatyti, kad pakeitus ES sutartis ir prasidėjus masiniam „svečių“ antplūdžiui į mūsų kraštą, lietuviškieji Briuselio saulės vežėjai pritariamai linkčios galvas. Ir džiugiai priims bei sveikins bet kokius „svečių“ srautus, net jeigu „iš viršaus“ bus kasmet nuleidžiamos dešimčių ar net šimtų tūkstančių migrantų kvotos. Jie sutiks įsileisti jų tiek, kiek bus pareikalauta. Nematys nieko blogo ar pavojingo ir tada, kai per kokį dešimtmetį ar kiek ilgiau šalyje atsiras milijonas ar net du milijonai svetimšalių. Jie visada vykdys leftistinių komisarų direktyvą – pamiršti, kad Lietuva nuo šiol bus ne šalis, ir gerai įsidėmėti, kad ji yra pereinamasis viso pasaulio bastūnų kiemas. Jis priklauso ne lietuviams, bet visiems, kas užsimanys tapti to kiemo šeimininkais!

Lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės šių nuotraukų galerijos herojams paprasčiausiai nereikia. Tai buvo patvirtinta jiems balsuojant už ES sutarčių pakeitimus.