Vytautas Sinica. Kokie Lietuvos juodintojos nuopelnai Lietuvai?

„Už nuopelnus Lietuvai“ karininko kryžiumi apdovanota Faina Kukliansky. Moteris, dar pernai LRT radijo eteryje man aiškinusi, kad sovietinių teismų sprendimai ir medžiaga šiandien turi būti traktuojami visu rimtumu, nes ir tada buvo kriminaliniai nusikaltimai ir teisėsauga. Tik kad kalbėjomės rezistentų vertinimo tema...

Už ką jai apdovanojimas? Baisu ir ištarti. Paspėliokim. Faina Kukliansky dešimtmečius vadovauja Lietuvos žydų bendruomenei. Savaime tas nei gera, nei bloga. Svarbu, kaip vadovauja. Eidama šias pareigas sovietinė prokurorė padarė viską, kad kiek įmanoma labiau sukiršintų lietuvių ir žydų tautas. Jai puikiai sekėsi. Kadaise galėję būti išspręsti istoriniai klausimai ir žaizdos šiandien vėl atviri ir krapštomi su tokiu profesionalumu, kad, rodosi, tik Maskvoje galėjo taip parengti. Nors rengė Vilniuje. 

Jeigu apie kurį nors lietuvių tautos antisovietinės rezistencijos dalyvį buvo diskutuota viešumoje, Faina Kukliansky būtinai bus pasisakiusi apie jį kaip apie bent galimai nacių kolaborantą. Jos vadovaujama žydų bendruomenė net Lukšą-Daumantą ir Ramanauską-Vanagą įtraukė į kaltinamųjų Holokaustu sąrašus. Ir nieko keista, mat vėliau – jau po „Mūsiškių“ knygos ir Vanago šmeižimo kampanijos sumanė finansuoti dar vieną Rūtos Vanagaitės knygą – pokalbius su vokiečių istoriku Diechmannu. Pastarasis dažniausiai liaupsinamas kaip didis Holokausto Lietuvoje specialistas, tačiau iš tiesų – vienas nedaugelio žmonių, sugebėjusių viešai (LRT) primeluoti ar pridaryti tokių fakto klaidų, kaip kad, pavyzdžiui, jog Bažnyčia Lietuvoje tylėjo dėl žydų žudynių ir niekaip jų neužstojo. Natūralu, kaip nebus geriausias specialistas, kaip nefinansuosi leidybos. 

Dar tyliau nuėjo žinia, kad kartu Prezidentas apdovanojo ir Geros Valios Fondo pirmininką, rabiną Andrew Bakerį. Jam suteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius. Būtent kartu su juo ir buvo skirta parama Rūtos Vanagaitės – gerai dokumentuotos Lietuvos šmeižikės leidybai. Jeigu gerai suprantu, parama skiriama iš Lietuvos valstybės biudžeto skirtų lėšų. Žavinga. 

Sunku išvardyti, kiek rezistencijos dalyvių – tiek žuvusių nuo okupantų prievartos, tiek emigravusių į Vakarus – buvo Fainos Kukliansky be teismo, o tiksliau prieštaraujant galiojančioms Lietuvos teismų išvadoms viešai apšaukti žydšaudžiais. Aš nespėju, o ir nelaikau savo rūpesčiu sekti, kiek kartų ir kokioje (ar tik kartais ne rusakalbėje?) užsienio žiniasklaidoje nuskambėjo Lietuvą ir rezistenciją šmeižiantys (nes teismuose neįrodyti) Fainos Kukliansky teiginiai. Šitą reiktų pasitikrinti. 

Šiaip išskirtinio jautrumo laikais, kai visur diskriminacija ir neapykanta, turiu alternatyviai protingus žmones įspėti, kad ši pozicija padiktuota ne antisemitizmo, priešingai, daugiau problemų patiriu dėl savo palaikymo žydų tautai. Tiesiog yra orūs žydai, savo gyvenimu besistengiantys būti savosios tautos ambasadoriais, ir yra žydai kaip ponia Kukliansky, mintantys tautų skausmu ir nuoskaudomis. Jeigu čia sužaidė kažkokios kvotos, jeigu buvo koks išorinis paspaudimas (tikrai ne iš JAV ambasados, pirštais nerodysim) šitaip „gerinti santykius“ yra galybė žydų, kurie iš tiesų verti apdovanojimo ir iš tiesų turintys nuopelnų Lietuvai. Visų jų priešakyje stovi vienas iškiliausių Lietuvos pedagogų Miša Jakobas – telkianti tautas ir savo autoritetu suklusti verčianti asmenybė. Nepažįstu nė vieno jam priešiško nacionalisto, nors priešiškų žydams (dėl tokių kaip Kukliansky ar Vinokuras veiklos) tikrai pažįstu. Pagaliau net ir buvęs ambasadorius Amiras Maimonas padarė labai daug gal ne tiek garsiai nuskambėjusių darbų mūsų tautų santarvei sutvirtinti ir apdovanojimas jam nekeltų tokių klausimų. 

Gi apdovanojimas Kukliansky skamba kaip apdovanojimas praeitą dešimtmetį Dalios Grybauskaitės suteiktas sovietinei raudonajai partizanei, Kaniūkų kaimo žudynių dalyvei Faniai Broncovskajai. Tada be jokio paaiškinimo Grybauskaitės apdovanota senučiukė užfiksuota pati Youtube įrašuose pasakojusi apie Kaniūkų žudynes, tačiau Prezidentei buvo ne onoras pripažinti padarius baisią klaidą ir sučiaupus lūpas ištylėtas visas kilęs skandalas. Kuris, tiesa, netapo toks didelis, koks privalėtų būti Prezidentei apdovanojus lietuvių civilių gyventojų žudynių dalyvę. Tiesiog vėl ta nelemta tautybė – jokia didžioji medija Lietuvoje tada nedrįso kelti šio klausimo, istorikai aptarinėjo pašnibždomis. Kaip bus dabar? 

Mano subjektyvia nuomone Fainos Kukliansky veikla yra antivalstybinė ir informacinio karo kontekste verta tarnybų dėmesio. Tik išskirtinis jos statusas ją nuo to apsaugo. Prezidentas tikrai neprivalo vertinti taip griežtai. Tačiau situacija prašosi adekvatumo. Valstybę nuolatos juodinantį asmenį apdovanoti už nuopelnus Lietuvai yra sunkiai suvokiama klaida. Žmogus yra didelis, kai pripažįsta savo klaidas. Tad ar bus Nausėda didesnis už Grybauskaitę?

Politinė reklama, nors ir be intencijos.